tikrinybė

tikrinýbė sf. (1) Plik, Plng, Kal, Rs 1. žr. tikrenybė. ║ Čia tikrinýbė, galėčio pasirašyti Brs. Ta tikrinýbė: dvi motriškos numūs – pekla Pln. A tikrinýbė, kad visur buvę velnių? Nv. Čia ne pasaka, o tikra tikrinýbė Vkš. Tikrinýbė, ne malagysta – negaunu pensijos Grd. 2. garantija, užtikrinimas: A duos, a ne, tikrinýbės nė[ra] Šv.

◊ į tikrinýbę iš tikrųjų, iš tiesų: Matai, kaip į tikrinybę buvo Prk.

iš tikrinýbės iš tikrųjų: Iš tikrinýbės turi vaikus maitinti Pj. Ne iš tikrinýbės, juokais rašomos DūnŽ.